Kaltinėnų seniūnija

Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Koordinatės: 55°34′01″N 22°27′22″E Iš Kaltinėnų eina keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę. 

► Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kaltinėnuose. Bažnyčia atstatyta 1995 m., po 1986 m. kilusio gaisro. Tai modernios sakralinės architektūros statinys su dviem trikampiais bokštais. Pagrindinis vidaus akcentas – didįjį altorių pakeičianti ir laiptais tikinčiųjų link žengianti puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra – iš balto marmuro ir bronzos (dalininkas Alfonsas Vaura). Bažnyčioje įrengti skaitmeniniai vargonai, langus puošia vitražai, yra 500 vietų salė. Prie bažnyčios įsikūrę senelių globos namai.

Manoma, jog nuo Vytauto Didžiojo laikų Kaltanėnuose yra stovėjusios bent šešios medinės bažnyčios. Priešpaskutinę, 1896 m. statytą bažnyčią ugnis pasiglemžė 1988-aisias. Iš senų laikų beliko tik tradicinė akmenų mūro tvora su vartais ir medinė varpinė, kuri po gaisro buvo perstatyta į laikiną koplyčią.

► Tautos prisikėlimo kryžius - vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui 1990 m inicijuojant pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius. Kryžiaus aukštis apie 20 metrų (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys). Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.

Naudota literatūra - Almonaitis, Almonaitienė. Karšuva 2.2006, 162-174 p. Kaunas.

Rodoma: Kaltinen Prisikelimo ktuzius copy.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

► Kaltinėnų dvasingumo parkas   – viena iš labiausiai turistų, maldininkų lankomų vietų. Kaltinėnų apylinkėse – šio miestelio vardu pavadintas Dvasingumo parkas. Šiame parke yra įrengtos Tremtinių kalvarijos. Jas sudaro 21 skulptūra, jos įamžina Kristaus ir tremtinių kančią tremtinių atminimas. Jų autoriai – Lietuvos skulptoriai. Gražiai įrengta Šv. Mergelės koplyčia. Greta skulptūrų ansamblio, ant didelio kalno, į viršų kyla apie 20 metrų aukščio baltas Prisikėlimo kryžius. Jis Lietuvoje laikomas aukščiausiu kryžiumi. Atvykstantieji turi galimybę medituoti vaikščiodami parko teritorijoje nutiestais takais. Parkas pastaraisiais metais tiek žiemą, tiek ir vasarą gražiai tvarkomas, prižiūrimas. Kaltinėnų dvasingumo parkas įkurtas 1989–2006 metais kunigo Petro Linkevičiaus.

Rodoma: Kaltin Dvasingumo parkas 02 copy.jpg

► Kaltinėnų kapinių koplyčia – ant kalnelio – aštuonkampė medinė liaudiškos architektūros koplyčia statyta 1798 – aisiais, restauruota 1989 – aisiais. Savo formomis ji primena Račkiškės koplyčią, kuri Lietuvos liaudies buities muziejuje reprezentuoja tradicinę sakralinę architektūrą. Koplyčios viduje kaupiamos iš sunykusių koplytėlių, koplytstulpių surinktos šventųjų skulptūrėlės.

► Dionizo Poškos paminklas/kapas – Kaltinėnų kapinėse atgulęs garsus krašto bajoras, poetas, Baublių muziejaus įkūrėjas. Šiame kape taip pat palaidota D.Poškos žmonos Uršulės motina Rozalija Kasnauskienė, o 1828 m. ir pati Uršulė Poškienė.

► Kutalių kaimas – šeši kilometrai į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų centro esantis kaimas, kuriame gimė 1885 m. vasario 26 d. gimė būsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. 1991 m. čia pastatytas stogastulpis, šalia pilkuoja tipinis akmens stulpelis su stilizuotais Gediminaičių stulpais. Tikslintais duomenimis Stulginskiai gyveno sodyboje, stovėjusioje keli šimtai metrų į šiaurę nuo paminklo.

► Aukščiausią auto magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda vietą žymi granito plokštė bei išskirtinis gamtos paminklasRauško akmuo. Akmuo buvo rastas ir atkastas melioratorių Rauško kaime 1973 m. bei įkurdintas Rauško kaimo viduryje. Tačiau respublikinis kelių statybos trestas, nužiūrėjęs šį įspūdingą riedulį, 1987 m. pervežė jį ir pastatė aukščiausioje vietoje - Šilalės rajono Prienų kaime.

Akmens aukštis – puspenkto metro. Jis turėtų sverti apie 15 tonų. Taip pat šioje vietoje pastatytas dar vienas prasmingas paminklas – aukuras žuvusiems Lietuvos keliuose. Aukščiausios auto magistralės vietoje įrengta poilsio aikštelė, galima apžiūrėti minėtus paminklus.

 

► Pagrybio piliakalnis – esantis tokio pat pavadinimo kaimelyje, virš apylinkės iškilęs taisyklingos kūgio formos piliakalnis, vadinamas Skuburkalniu. Jis įrengtas ant masyvios, į Akmenos slėnį įsikišusios kalvos. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, tai žymi, jog juose buvus gynybinių įtvirtinimų. Piliakalnio viršuje yra ovali 20 m ilgio aikštelė, kurioje susibūręs jaunimas seniau švęsdavo Rasos – Joninių šventę. Ant piliakalnio išsikerojęs ąžuolas

► Pilės piliakalnis – pavadinimas sako, kad čia yra pilė, arba piliakalnis, vadinamas Kepaluškalniu. Jis įrengtas masyviame aukštumos kyšulyje statokais iki 20 m aukščio šlaitais. Apytikriai 45 x 50 m aikštelė pakraščiuose buvo apjuosta suplokštėjusiu gynybiniu pylimu. Be įtvirtinimų, aikštelės pakraštyje yra išlikę dar du pylimai ir trys gynybiniai grioviai. Piliakalnio dydis, jo gynybinių įtvirtinimų mastas leidžia manyti, jog kovų su kryžiuočiais laikotarpiu čia stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių – Kaltinėnų krašto gynybinis, administracinis centras.

Kepaluškalnio papėdėje 1990 m. pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalei Žalgirio mūšyje atminti.

► Labardžiai –žymi gyvenvietė, sakoma, jog 1942 m. kaime rastas lobis – beveik trys šimtai monetų. Dauguma jų – Aleksandro, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto laikais kaldinti lietuviški pusgrašiai. Gyvenvietėje yra išlikusi Labardžių dvarvietė – medinis sukežęs rūmas, keli griūvantys akmenų-plytų mūro ūkiniai pastatai. Šiauriniame dvarvietės pakraštyje šlama įdomus gamtos paminklas – iš vieno kelmo išaugę liepa ir klevas. Dendrologai pabrėžia, jog tokios „vestuvės“ labai retas reiškinys.