Šilalės kaimiškoji seniūnija

Šilalės kaimiškoji seniūnija – Šilalės rajono pietuose, seniūniją sudaro 45 kaimai, čia gyvena 3500 gyventojų. Seniūnija susideda iš 7 seniūnaitijų: Balsių-Šilų, Biržų lauko, Bytlaukio, Burkėnų, Jucaičių, Tūbinių, Vingininkų.

Šimtametė troba – Kūtymuose, vienoje seniausių Šilalės apylinkės sodžių, kuris minimas jau XIV a. pirmojoje pusėje. Troba stovi vakarinėje kaimo dalyje, Ambrozų sodyboje. Šeimininkų teigimu, troba statyta XIX a. pr., atnaujinta 1900 m. Ji raiškios tradicinės architektūros, apkalta stačiomis lentelėmis, su santūriais pagražinimais. Sodyboje tebestovi klėtis, ant jos prikalta lentelė su numeriu, šeimininko vardu ir pavarde, kuri informuoja, jog šeimininkas reikalui esant yra įpareigotas atlikti gaisrininko pareigas.

► Indijos piliakalnis - Indijos kaime, Akmenos dešiniojo kranto slėnyje, Pagramančio regioniniame parke. (Indija – liet. žemės giluma). Piliakalnis dar vadinamas Pilė, Pilis. Apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Piliakalnį juosia slėnis. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Aikštelės išliko apie 20 m ilgio ir 2–3 m pločio pietvakarinis kraštas bei pietrytiniame jos gale buvusio apie 4 m aukščio pylimo dalis. Už jo yra 2 m pločio (viršuje) ir 1 m gylio griovys. Rytiniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, yra antras, žemas, pylimėlis. Šiauriau piliakalnio, už 10 m gylio griovio, yra dar viena kalva, kurioje greičiausiai buvo papilys, tačiau ir jos didžiąją dalį nuplovė Akmena. Anksčiau piliakalnį Akmena galėjo juosti iš trijų pusių likusi senvagė. Istorikai Rimantas Jasas ir Romas Batūra, archeologas Gintautas Zabiela spėja, kad XIV a. pirmaisiais dešimtmečiais čia stovėjo šaltiniuose minima viena svarbiausių Karšuvos žemės pilių, Pūtvės pilis, kurią 1307 m. ir 1315 m. du kartus sudegino kryžiuočiai. Dabartinio Pūtvės kaimo žemės prasideda vos už pustrečio kilometro į pietus nuo piliakalnio. Anksčiau jos galėjo apimti ir piliavietę.

Indijos piliakalnis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

► Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Tūbinių kaime, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Šilalės, prie kelio į Kaltinėnus. Tūbinių dvaro savininkas A. Jacevičius 1822 m. atnaujino buvusią koplyčią, 1824 m. dovanojo valaką žemės, pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, apside. Yra 4 altoriai. Šventoriuje stovi mūrinė koplytėlė.

 Vaičių vandens malūnas – karšykla - to paties pavadinimo kaime, Šilalės kaimiškojoje seniūnijoje, 1 km į pietus nuo Biržų Lauko, kairiajame Akmenos krante, taip pat dešiniajame Bremenos krante. Vandens malūnas statytas XIX a. pabaigoje. Yra išlikusi senoji miltų malimo įranga bei prieš II pasaulinį karą sukonstruota vilnų karšimo mašina. Pasak malūnininko Kęstučio Radavičiaus iki 1962 m. malūną suko pati Akmena, tik vėliau jis buvo elektrifikuotas. Vilnų karšykla žmonės naudojosi iki 1965-ųjų. Malūnas veikia iki šiolei, čia galima susimalti rupių grūdų.

► Vaičių piliakalnis – Švedkalnis - pasiekiamas rajoniniu keliu Šilalė – Mažonai pravažiavus Akmeną, pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir pavažiavus lauko keliuku pakrante 1,4 km iki sodybos – yra už jos į šiaurę, kitapus trumpos griovos. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Akmenos kairiajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 35 m ilgio, 22 m pločio rytiniame gale, 30 m - vakariniame gale. Jos rytiniame krašte supiltas 3 m aukščio, 22 m pločio pylimas, kurio 6 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, apie 20 m aukščio. Kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus padavimuose pasakojama, jog piliakalnį supylę švedai, tvirtinama, kad iš Vaičių piliakalnio einąs požeminis kelias į Biržų Lauko pilę.

► Šilų koplytėlė – Šiluose, kairioje kelio Šilalė - Laukuva pusėje. Koplytėlė balta, betoninė, pastatyta kaimo gyventojų iniciatyvos aukomis 1939 m., o perstatyta 1991 m. Senąją koplytėlę pastatė liaudies meistras Jeronimas Jasudas. Koplytėlei būdingas XX a. 3-4 dešimtmečio Lietuvoje vietinių meistrų statytų mūrinių koplytėlių pavyzdys.

► Biržų Lauko piliakalnis- prie Biržų Lauko kaimo, Akmenos dešiniojo kranto slėnyje, Pagramančio regioniniame parke. Piliakalnis dar vadinamas Pile – apardytas, iškilęs slėnyje. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Aikštelė - apie 20 m ilgio ir 8 m pločio, pietvakarinis kraštas yra kiek žemiau, jame auga dvylikos kamienų liepa. Nors piliakalnis ir nedidelis, bet apie jį užrašyta dešimtys padavimų. Sakoma, jog čia užkeikti dideli turtai – aukso veršis, daugybė pinigų.

► Gaidėnų ežeras – gamtos perliukas, dar vadinamas Obelynaliu – užpelkėjantis, apie 130 m ilgio ir 90 m pločio ežerėlis. Jo vanduo bauginančiai rudas, bet švarus. Ežerėlis yra Jūros baseino dalis, jo apypilkėje prasideda upelė Bremena. Ežerėlis randamas vykstant keliu iš Varsėdžių į Naująjį Obelyną, maždaug už 2 km  dešinėn į kraštinę Gaidėnų kaimo sodybą.

Kreivių piliakalnis – šiauriniame kaimo pakraštyje, kur gilų slėnį skrodžia Skrodupis, kairiajame jo krante, apie 300 m. nuo Akmenos. Geografine piliakalnio padėtis leidžia spėti, jog čia galėjo stovėti nedidelė pilaitė. Padavimai ir jo išvaizda leidžia spėti, jog čia buvo ne gynybinis punktas, o šventa vieta – alkas.

► Balsių pilkapynas – liudija, jog nuo senų senovės Balsiuose gyventa daug žmonių, apytikriai nustatyta, jog pilkapynai supilti prieš du tūkstančius metų. Šiuo metu jie yra suplokštėję, vos pastebimi. Šis archeologinis paminklas mena I-IV a.

► Žvilių kapinynas – pietvakariuose Biržų Lauko. Žvilių proistorė siekia kur kas senesnius laikus – kaime prie Neverdauskų sodybos yra didžiulis, kelių hektarų ploto kapinynas. XX a. pab. vykdytos archeologinės ekspedicijos parodė, kad žmonės čia buvo laidojami visą tūkstantmetį nuo III-XII a. Rasta virš 300 kapų, o jų įkapėse – ginklai, darbo įrankiai, papuošalai, Romos moneta – Faustinos II sestercijus, kaldintas po 175 m.

► Tūbinių miškas – jame 1940 m. buvo įkurdinta sovietinės kariuomenės bazė. Anot liudininkų, tai buvo tarsi mažas miestelis su gatvėmis ir daugybe pusiau žeminių. 1941 m. prasidėjus vokiečių kariuomenės puolimui, sovietų kariškiai paskubomis traukdamiesi čia viską paliko. Kai kuriuose miško vietose – nejauku. 1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais čia šaudyti žydai atvežti iš Šilalės, Kaltinėnų ir kitų vietų. Miško keliuku pasiekiama vieta, kukliais paminklais pažymėta holokausto aukų kapavietė. Tame pačiame miške maždaug 700 holokausto aukų kapavietė yra šiaurės vakarinėje plento Šilalė-Kaltinėnai plento pusėje, pavažiavus nuo kelio ženklo „Tūbinės“ 400 m Šilalės link, reikia sukti dešinėn ir nukakti dar 200 m. miško kelio.

► Atminimo ženklas žuvusiems partizanams – centrinėje Kiaukų dalyje, prie Dargužių sodybos. Jis primena 1947 m. spalio 26-ąją kaime vykusias kautynes.

► Atminimo ženklas žuvusiems Lūkšto būrio partizanams – pasiekiamas Šilalės-Pajūrio plentu yra Lentinės kaime. Lūkšto būriui vadovavo Jonas Kentra-Rūtenis, kurio kūnas palaidotas šiose apylinkėse po susirėmimo 1949 m. spalio 21 d. su enkavedistais.  Paminklas partizanų būriui pagerbti pastatytas 1999 m.  

► Andriejaičių ąžuolas – to paties pavadinimo kaime esantis medis, auga pagoniškose kapinaitėse, lapuotis yra 5 m apimties. Manoma, kad po šiuo ir kitais čia augusiais ąžuolais, pietavęs kunigaikštis Vytautas Didysis su savo kariauna. 

Naudota literatūra - Almonaitis, Almonaitienė. Karšuva 2.2006, 46-70,153-156 p. Kaunas.