Upynos seniūnija

Upyna (žem. Opīna) – miestelis Šilalės rajone, 20 km į rytus nuo Šilalės ir 6 km į pietus nuo automagistralės  A1 VilniusKaunasKlaipėda , prie Šunijos ir Upynalės upelių santakos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.  Koordinatės 55°27′00″N 22°26′38″E

► Upynos švč. Mergelės Marijos bažnyčia – pastatyta 1836 m, 1913 m. padidinta. Bažnyčia yra medinė, liaudies meistrų statyta pagal vietines tradicijas, turinti klasicistinių elementų. Šventorių juosianti akmenų mūro tvora, nedidelė varpinė – taip pat XIX-ojo šimtmečio statiniai. Įėjus pro pagrindinius šventoriaus vartus, tuoj į dešinę matyti liaudiškos architektūros koplytėlė.

Bažnyčios viduje auksuotais-sidabruotais drožiniais tviska baroko formų XVIII-XIX a. sukurtas, o 1998 m. restauruotas didysis altorius. Jo centre – švč. Mergelės Marijos, o virš jo – švč. Jėzaus širdies paveikslai. Šis ir kiti du bažnyčioje esantys altoriai išpuošti išraiškingomis liaudies meistrų darbo medinėmis šventųjų skulptūromis. Didžiojo altoriaus kairėje pusėje yra šv. Pranciškaus, dešinėje – šv. Benedikto statulos. Kairiojo altoriaus centre – šv. Antanas, iš kairės – šv. Kazimieras, iš kairės – šv. Ona, iš dešinės – šv. Juozapas.

Upynos liaudies amatų muziejus (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus filialas) – šiame senoviniame mediniame pastate visuomenininkas K. Lovčikas sukaupė apie 3.500 eksponatų, visi jie iš Upynos apylinkių. Daugelis daiktų surinkta 8 dešimtmetyje, kai įsibėgėjo melioracijos vajus. Pagrindinė muziejaus ekspozicija įrengta buvusiame klebonijos svirne. Jo pirmajame aukšte demonstruojami įvairūs archeologiniai radiniai, gausūs liaudies meno rinkiniai. Norint muziejų apžiūrėti, reiktų iš anksto susitarti su muziejaus darbuotoja - 861134088

► Varsėdžių šv. Roko bažnyčia – yra Varsėdžiuose, ant kalnelio, šalia yra varpinė ir kapinės – visuma sudaro šio krašto sakralinį architektūros ansamblio pavyzdį. Prieš tai stovėjusią bažnyčią 1817 m. padidino, atnaujino. Bažnyčia – medinė, liaudiška, pagražinta baroko elementais. Ant stogo kraigo iškelti grakštūs bokšteliai su XIX a. kaltais ornamentuotais kryžiais. Vienanarė vidaus erdvė baigiasi trisiene presbiterija, kurioje įkomponuoti trys mediniai barokiniai altoriai. Tikėtina, kad jie įrengti XVIII a.  

► Lakūno Stasio Girėno gimtinė - aviacijos muziejus Vytogaloje – būsimasis lakūnas gimė 1893 m. Marcijonos ir Juozapo Girskių šeimoje – 16-asis Girskių vaikas. 1910 m. išvyko į JAV, įgyvendino savo svajonę ir tapo lakūnu. Ten pat susipažino su Steponu Dariumi ir 1933 m. liepos 15-ąją kartu ryžosi skrydžiui per Atlantą. Deja, „Lituanikos“ pilotai tragiškai žuvo liepos 17-ąją.

Naudota literatūra - Almonaitis, Almonaitienė. Karšuva 2.2006, Kaunas.

1988 m. minint 55-ąsias „Lituanikos“ skrydžio per Atlantą metines, Girskių sodyboje, pagal išlikusias nuotraukas ir pasakojimus atstatyta tokia pati žemaitiška troba. Šiuo metu čia – pagrindinė muziejaus dalis. Viename trobos gale išdėstyti stendai, pasakojantys apie S. Girėną ir S. Darių, jų transatlantinį skrydį. Kita pusė, „gerasis“ trobos galas ir priemenė, skirta etnografinei ekspozicijai – gerai įrengta su veikiančiomis sukamosiomis girnomis. Čia yra tikra relikvija – Šventąją šeimą vaizduojantis paveikslas, kabojęs lakūno tėvų namuose.  Kiekvienais metais liepos mėnesį čia rengiami „Lituanikos“ skrydžio paminėjimo renginiai. Telefonas informacijai – 844946626

► Didžioji Vytogalos koplytėlė – stovi kaimo viduryje, prie Vytogalą kertančio Upynos-Šilalės kelio. Sakoma, kad 1850 m., statant čia pirmąją koplytėlę jos pamatui aštuonetu arklių atvilktas didžiulis akmuo. Ant jo iškilusioje koplytėlėje buvo medinė Dievo Motinos, laikančios kūdikį statula. Pasakojama, jog vytogališkiai savo Motiną Švenčiausiąją labai gerbė, galvos nenulenkę nepraeidavo, o ji maldaujantiems teikusi įvairias malones. 1989 m. sumūrytas maždaug 4 m aukščio, dviejų tarpsnių statinys – lyg maža bažnytėlė. 1929 m. koplytėlė atnaujinta, apkalta lentelėmis. Dievo Motinos skulptūra garsėjusi stebuklais 1978-aisiais buvo pavogta.

► Vedrių piliakalnis - Šilalės rajone, Vedrių kaime. Jis įrengtas Akmenos kairiajame ir Akmenyno dešiniajame krantuose, jų santakoje. Aikštelė buvo 35 m ilgio, pailga rytų-vakarų kryptimi, kiek aukštesniu rytiniu galu. Jos plotis neaiškus, nes Akmena nuplovė didžiąją piliakalnio dalį, liko tik 1-5 m pločio (rytų pusėje) jo pietinis kraštas ir šlaitas. Rytiniame aikštelės gale supiltas 5 m aukščio, 30 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio, 4 m gylio griovį. Vakariniame gale įtvirtinimai mažiau aiškūs, nes čia jie beveik visiškai nuplauti (išliko tik pats pietinis jų kraštas). 8 m žemiau aikštelės būta griovio ir už jo supilto 15 m pločio pylimo, kurio išorinis pylimo 3 m aukščio šlaitas leidosi į 9 m pločio, 1 m gylio griovį. Už griovio, toliau į vakarus buvo piliakalniui greičiausiai nepanaudota žemėjanti kalvos dalis. Į rytus nuo piliakalnio, už griovio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė trikampė, 33 su 15 m dydžio. Aikštelės rytiniame krašte supiltas 33 m ilgio, 5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, už kurio yra 20 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Į rytus nuo priešpilio ir į pietus nuo piliakalnio 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos, molio tinko.

► Kazokų piliakalnis arba Užpilis - piliakalnis Šilalės rajone, Akmenos kairiajame krante, 3,5 km į šiaurę nuo Naujojo Obelyno, prie Kazokų kaimo. Aikštelė trapecinė, išsiplėtojusi šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, 32 m ilgio, iki 22 km pločio. Šlaitai statūs, 12-15 m aukščio. Piliakalnis apardytas, yra duobių, urvų, apaugęs medžiais. Į pietvakarius nuo piliakalnio būta gyvenvietės. Prie Varsėdžių-Grigulių kelio tilto yra tinkamų poilsiui vietų.

► Gegužkalnis, Bliūdkalnis - pasiekiamas iš Prienų-Upynos kelio už Kalvalių piliakalnio dešinėje, keliui darant posūkį į dešinę, pasukus keliuku į kairę laukais, jo gale - laukais dešiniau (R) 1,2 km (yra mišku apaugusios kalvos P dalyje). Piliakalnis datuojamas XIV a., įrengtas ilgos siauros kalvos PV dalyje. Aikštelė, ovali, pailga Š-P kryptimi, 20x10 m dydžio. Ji buvo apjuosta dviem pylimais, kurių pirmasis ėjo aikštelės pakraščiais, antrasis už griovio - piliakalnio šlaituose. Aikštelės kraštuose buvęs pylimas geriausiai išliko jos galuose: Š gale jis yra 0,2 m aukščio, 8 m pločio, P gale - 0,5 m aukščio, 10 m pločio. Š šlaite, 2,5 m žemiau pylimo iškastas 14 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 5 m aukščio, 20 m pločio antras pylimas. Už šio pylimo iškastas 8 m pločio, 1 m gylio lanko formos antras griovys. Pirmas griovys ir antras pylimas V šlaite, 3 m žemiau aikštelės, virsta 9 m pločio terasa, kuri P susijungia su čia esančiu grioviu ir pylimu. ŠV šlaite, 6 m žemiau pirmosios terasos yra antra 3 m pločio terasa, Š pusėje išeinanti į antrą griovį. Piliakalnio P šlaite iškastas 20 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 5 m aukščio, 32 m pločio antras pylimas (vadinamas Skuburlu). Jo išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 0,2 m gylio antrą griovį, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 11 m pločio trečias pylimas, 1 m žemiau jo yra 2 m pločio terasa 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 25 m aukščio.

Piliakalnis smarkiai apardytas 1934 m. nuskleidžiant jo pylimus, 1960 m. apsodintas pušaitėmis. Dabar jis apaugęs mišku. Piliakalnyje stovėjo Gegužės pilis, kurią 1329 m. vasario mėnesį sudegino kryžiuočiai.

► Kalvalių piliakalnis  dar vadinamas  Miegė    piliakalnis  Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Kalvalių kaime. Piliakalnio aikštelė trikampė, pailga šiaurės - pietų kryptimi, 50 m ilgio ir 34 m pločio šiauriniame gale, 3 m žemesne rytų pusėje. Šiauriniame gale supiltas 2 m aukščio ir 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 18 m pločio ir 2 m gylio griovį. Pietiniame aikštelės krašte supiltas 0,8 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

► Lingių (Paežerio) ežeras telkšo ketvertas kilometrų į šiaurę nuo Upynos. Ežeras įsitaisęs tarp aukštų, 180-190 m. siekiančių, kalvų. Jis nedidelis, 1,2 km.ilgio ir 0,8 km. pločio. Iš šiaurinio galo išteka Ežerutis, Akmenos intakas. Ežero pakrantės apipelkėjusios, o gylis tesiekia kelis metrus. Dugne yra keliolika metrų organinėmis medžiagomis turtingo dumblo – sapropelio.

► Gaidėnų ežeras (Obelynalis) - tai užpelkėjusi, apie 130 m. ilgio ir 90 m. pločio ežerėlis. Jo vanduo rudas, bet švarus.

► Pamėnkalnio piliakalnis - Dungeriukų kaime, netoli Varsėdžių k. Tai gerokai nulyginta, beveik visa po lapuočių stogu palindusi kalva. Ji keliolika metrų pakyla aukščiau aplinkinių laukų.

► Upynos senosios žydų kapinės ir masinių žudynių vieta - Upynos seniūnijos teritorijoje,  Galvyčių k ,netoliese kelio į Skaudvilę. Upynos žydų kapinės – tai kone vienintelis istorijos paminklas, menantis nuo XVIII a. žinomą vietos žydų bendruomenę. Senosios žydų kapinės sovietmečiu buvo apleistos ir apnaikintos. Jos pradėtos tvarkyti 1989 m. Čia tebėra išlikę senų antkapinių paminklų su autentiškais įrašais. Pastatytas ir naujas paminklinis akmuo su užrašu lietuvių ir žydų kalbomis „Tebūnie šventas mirusiųjų atminimas“.

► Gudirvės akmuo – Gudirvės k. guli kuprotas pilkasermėgis akmuo. Jo netaisyklingo „kūno“ aukštis – didesnis nei žmogaus, o apimtis – 8 vyriški glėbiai (15,5 m). 1970 m. akmenį atkasę melioratoriai negalėjo jo pajudinti, todėl paliko ramybėje.

Panaudota literatūra: Almonaitis, Almonaitienė (2006). Karšuva 2. 202-220 p.