Bijotų seniūnija

chansneakers chansneakers.store

Bijotai– kaimas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km į šiaurę nuo Skaudvilės, prie automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Seniūnijos centras. Koordinatės: 55°28′08″N 22°34′30″E Per kaimą teka Ančios intakas Pela. Bijotų dvaras, vadintas Bardžiais (Bardžių dvaras), minimas nuo XVI a. Jis priklausė Poškų-Paškevičių giminei. 1558 m. Bardžių-Mikniškių dvarelį pasidalino Beata Paškevičienė ir jos sesuo. 1790–1791 m. šio dvaro centrą ir aplinkines žemes iš kelių savininkų supirko rašytojas Dionizas Poška, dvare gyvenęs 1790–1830 m.

 D. Poškos Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje.

Muziejų išskabtuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu.

1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis). Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Baublio rinkiniais domėjosi mokslininkai, tautinio atgimimo veikėjai, prie jo buvo rengiamos dainų šventės, chorų pasirodymai, gegužinės. D. Poškai mirus, surinktos senienos paties jo valia pasklido po Lietuvą, didžioji jų dalis pražuvo Pirmojo pasaulinio karo metais.

XIX a. pab. – XX a. pr. D. Poškos Baubliams pakeistas šiaudinis stogas, jis apkaltas lentutėmis, padėti cementiniai pamatai. 193.0 m. visuomenės iniciatyva Baubliai buvo apdengti mediniais gaubtais, suveržti metaliniai lankais.

1947 m. Baublių muziejus buvo atkurtas. 1949 m. – 1962 m. Bijotuose veikė  D. Poškos memorialinis muziejus.

Pirmą kartą Baubliai konservuoti 1956 m.

1969 m. Baubliai paskelbti respublikinės reikšmės istorijos paminklu.

1971 m. Baubliams pastatyti stikliniai gaubtai.

2008 m. Bijotų dvaro sodyba, vadinama Baublių, paskelbta kultūros paminklu.

2011 m. užbaigtas projektas  „Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymas turizmui“.

Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia - Girdiškėje, prie Bijotų – Upynos vieškelio esanti didžiulė bažnyčia. Neogotikinis šedevras pradėtas statyti 1896 m. Jo architektūrą pagyvina prie šiaurinės sienos priglaustas „gynybinis“ bokštelis. Statyti tokią didelę bažnyčią  girdiškiečius paskatino kaimyninės Stulgių parapijos pavyzdys, kur tuo pat metu kilo dar didesnė mūro šventovė. 1928 m. šventovė buvo konsekruota, jai suteiktas minėtasis titulas – vienintelis toks Lietuvoje. Bažnyčios statyba daugiausiai rūpinosi nuo 1894 m. čia klebonavęs Juozapas Čerkeliauskas (1857-1926).

Bažnyčios viduje yra didžiausia Girdiškės įžymybė – du labai originalūs šoniniai altoriai. Juos apie 1928 m. sukūrė kunigavęs Kazimieras Andriukaitis. Altoriai sukomponuoti iš nužievintų ąžuolų kamienų ir šakų, kurios persipindamos atkartoja gotikinės architektūros ritmą. Altoriai primena D. Poškos aprašytus laikus, kai žemaičiai garbino šventus medžius ir girias. Galbūt D. Poškos pavyzdys įkvėpė K. Andriukaitį taip originaliai panaudoti Girdiškės apylinkių ąžuolus.

► Norberto Paškevičiaus parkas – Poškakaimyje jį, 1825 metais apsodino netikras D. Poškos brolis Norbertas Paškevičius. Parke auga keturliemenė liepa, 4,3 m apimties klevas, ąžuolai ir keliasdešimt tiesiakamienių smulkialapių liepų. Įrengta poilsiavietė leidžia pailsėti gamtos apsupty.

► Simėnų piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Simėnų kaime, dešiniajame Ančios krante, šiauriau santakos su Pela. Piliakalnis dar vadinamas Pelėdkalniu yra aukštumos kyšulyje. Piliakalnio aikštelė pailga šiaurės pietų kryptimi. Ji beveik visa nuplauta upės, liko tik 36 m ilgio, 1-3 m pločio vakarinis kraštas. Jos šiauriniame krašte yra 28 m pločio, 6 m gylio griovys. Beveik visą piliakalnį ir priešpilio rytinę pusę nuplovė Ančia. Jie apaugę lapuočiais, piliakalnio vakarinis šlaitas dirvonuoja. 

► Vyšniakalnio kalva – Patvariuose esanti kalva. Ryčiau tebežaliuojančio Ąžuolijos miškelio pavadinimas primena, kad čia būta ąžuolyno, galbūt ir šventvietės. 1990 m. D. Poškos ir čia augusio Baublio atminimui ant Vyšniakalnio pasodinta keliasdešimt ąžuoliukų. Kai kurie jų tvirtai įsikibę į kalvos nugarą ir, matyt, norėtų kada nors tapti Baubliais. Vyšniakalnis gerai matosi iš Bijotų, jis yra maždaug 700 m į šiaurę nuo Baublių. Kalvos link veda visai menkas, labiau pėsčiajam tinkamas, lauko kelelis.  

► Antininkų ąžuolas – gyvenvietės įžymybė, dar vadinamas Gumbuotuoju. Žaliuoja jis tolėliau nuo sodybų, šiauriniame Juodgirio pakraštyje. Ąžuolo link veda lauko kelias, atsišakojantis nuo Bijotų-Kražių vieškelio. Pasukti reikėtų už kelio „Košiai“. Pasakojama, jog kadaise Antininkuose apsistojusi švedų kariuomenė. Medis jau tuo metu buvęs didelis, ir kariai ant jo kabinę savo kalavijus. Ąžuolo apimtis – 5,9 m. Kamiene atsivėrusi didelė drėvė, tačiau nudžiūti senolis nesiruošia.   

Naudota literatūra - Almonaitis, Almonaitienė. Karšuva 2.2006, 186-201 p. Kaunas.